blukas

×blùkas (vok. Block) sm. (2) 1. trinka, storas pagalys, rąstagalys: Į palangę reikės blùką dėti Skr. Nedailiai įdėjo blùką (pridūrė rąstą) Rs. 2. malka, talija (kortų): Kortų blukẽlis BŽ205.

◊ blùką nèšti (vil̃kti) Plng toks juokavimas (milą, pirštines ar kojines veliant siunčiamas kas nors, kas nežino to juoko, paskolinti iš kaimyno bluką, o kaimynas įdeda į maišą kokį sunkų daiktą ir liepia atsargiai nešti).

blùką vil̃kti toks senovinis Kalėdų paprotys (jauni vyrai eidavo per sodžių, giedodami prie kiekvienų namų, o šeimininkai juos vaišindavo): Paskui vilko bluką per kiemus, beje, senūsius metus, tabalus mušdamys S.Dauk.

blùko vilkìmas: Tas blùko vilkimas toks tebuvo, kad mergės ir vaikiai giedojo juokais „bernelius“: tabalai, tabalai, visi garbina tave Dr.